- sriaunus
- sriaunùs, -ì adj. (4) Rtr, OG171, DŽ, NdŽ, KŽ, Slnt, Vž, Smln, Skrb, Jnšk; M, L, Amb žr. sraunus: Upelis kai kur burbuliuojąs, neužšalęs, mat jis sriaunus I.Simon. Par sriaunią upę sunkiai plaukti Krtn. Ten, kur bėga Nemunėlis, teka sriaunus vandenėlis Plv. Žalio[je] lanko[je] sriauni upis D98. Ant to upelio, ant to sriauniojo aug žalia ievelė LTR(Trg). Jei ne vingriūs keleliai, jei ne sriaunūs upeliai, rasi valiosiu KlpD54. | Sriauni debesys yra bėgą Ggr. sriaunù n.: Kur sriaunù, tebėr neužšalę Ėr. sriaũniai adv. Slnt; M, L, Rtr: Teip sriaũniai bėga vanduo, net putoja Ėr. Par brastelę sriauniaũ bėga vandenėlis Sml. ^ Gilus [v]anduo neteka sriauniai VP16. ║ Karštas, sriaunus tvanas paplūdo iš akių Žem.
Dictionary of the Lithuanian Language.